Lietuviška virtuvė vs čekiška virtuvė. I-a dalis

Vienas didžiausių mano pomėgių – valgyti arba virti/kepti. Man patinka gaminti, valgyti, ragauti, bet kas nemėgsta, tiesa?

Persikraustymas į Lietuvą man atvėrė duris į naują virtuvę ir man be galo smagu atrasti čekiškos ir lietuviškos virtuvės skirtumus.

Pavyzdžiui, jūsų, lietuvių, daržovių salotos, o Dieve .. Jūs, lietuviai, įpratę valgyti salotas su beveik viskuo ir daug! Jei Čekijoje norėtum paragauti salotų kartu su pagrindiniam patiekalu, nepamiršk jų užsisakyti papildomai, nes dažniausiai tavo lėkštėje atsidurs tik du agurko griežinėliai ir vienas pomidoro gabaliukas. Lietuva man yra įvairių salotų, kurias mėgstu, karalystė.

Kalbant apie salotas, noriu sustoti prie burokėlio. Nemanau, kad per visą gyvenimą suvalgiau tiek burokėlių, kiek jų suvalgiau per metus būdama čia. Man atrodo, kad jei Lietuva yra salotų karalystė, tai burokėlis yra karalius, kuris, tikriausiai, viešpatauja daug ilgiau nei karalienė Elžbieta II. Įvairios burokėlių salotos, šaltibarščiai, šilta burokėlių sriuba.. Žodžiu, su gyvenimu Lietuvoje mano akiratis labai prasiplėtė, ką iš burokėlių gaminti ir kaip juo mėgautis. Bet žinai ką? Iš Bohemijos vis dar atsivežu raugintų saldžiarūgščių mažų apvalių burokėlių, kurie, pavyzdžiui, yra dieviški prie mėsos kepsnio.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kurį noriu paminėti, yra jūsų svogūnų laiškai. Kai pirmą kartą pamačiau juos parduotuvėje, aš jų nepastebėjau, maniau, kad ką tik pamačiau laiškinį česnaką. Čekojoje svogūnų laiškai yra tarsi riebios karvės su stora oda. Turiu pripažinti, kad lietuviški svogūnų laiškai yra nepralenkiami, man jie yra absoliutus topas ir must have mano virtuvėje kasdien. Galima verkti, koks mieli, mažyčiai... kaip laiškiniai česnakai. Tu nenorėtum pamatyti mūsų žaliųjų milžinų Bohemijoje.

Dabar einu valgyti.

Laukite pratęsimo 😉

Zuzana